[ホームページに戻る] [目次に戻る]

アイヌ語新聞「アイヌタイムズ」の記事「再び「北海道アイヌ協会」と名付けられました」
(第48号、2008年(平成20年)9月14日(月)アイヌ語ペンクラブ発行 1〜3ページ引用)
(第48号日本語版、12月18日(金)アイヌ語ペンクラブ発行 1ページ引用) 

Suy 'Hokkaidô-Ainu-Kyôkai' sekor a=reko p ne.
スイ 北海道アイヌ協会 セコ アレコ ネ。


Ree 'Hokkajda Ajnuo-Asocio' estis nomigita.

注)版権は、アイヌ語ペンクラブにあります。

注)1. 赤字は、アイヌ語です。
2. 赤字のイタリック文字は、日本語です。相当することばが、アイヌ語にありませんでした。
3.
山形記号「^」は、日本語の長母音を示しています。
4. 緑字は、エスペラント(語)です。



2009 (heisei21) pa 4 cup ta 'Hokkaidô Utari-Kyôkai' anak 'Hokkaidô-Ainu-Kyôkai'sekor rehe a=tasare ruwe ne.
2009 (平成21) パ 4 チュ タ 北海道ウタリ協会 アナ 北海道アイヌ協会 セコ レヘ アタサレ ルウェ ネ。

2009(平成21)年4月に、「北海道ウタリ協会」を「北海道アイヌ協会」という名前に代えました。
En Aprilo 2009 oni ŝanĝis la nomon 'Hokkajda Utari-Asocio' al la nomon 'Hokkaidô Ajnu-Asocio'-n.

 

2008 (heisei20) pa 6 cup ta seihu aynuutar senzyûminzoku ne hi ramuosma.
2008 (平成20) パ 6 チュ タ 政府 アイヌウタ 先住民族 ネ ヒ ラムオマ。

2008(平成20)6月に、政府は、アイヌが先住民族であることを認めました。
En junio 2008 la registaro rekonis la ajnuan genton kiel indiĝeno.

 

Kusu 'Hokkaidô-Utari-Kyôkai' or un 'Utari' a=uyna wa oro 'Ainu' a=omare wa a=nuyar kuni asinno a=reko p ne.
クス 北海道ウタリ協会 オ ウン ウタリ アウイナ ワ オロ アイヌ アオマレ ワ アヌヤ クニ アシンノ アレコ ネ。

それで、「北海道ウタリ協会」の「ウタリ」を取って、それに「アイヌ」という言葉を入れて有名になるように新たに名付けられました。
Do oni prenis 'Utari' de 'Hokkaidô Utari-Asocio', kaj enmeis 'Ajnu' en ĝi.
 

Tane ta pakno Eigo ani newaanpe 'Ainu Association of Hokkaido' sekor a=reko wa tuyma mosir or ta 'Hokkaidô-Ainu-Kyôkai' ne sekor yaynu=an.
タネ タ パノ 英語 アニ ネワアンペ 'Ainu Association of Hokkaido' セコ アレコ ワ トゥイマ モシ タ 北海道アイヌ協会 ネ セコ ヤイヌアン。

今まで、英語では、これは「Ainu Association of Hokkaido」と名付けられていて、外国では「北海道アイヌ協会」であると 思われています。
Ĝis nun oni nomas ĝin 'Ainu Association of Hokkaido'. Kaj oni pensas, ke ĝi estis 'Hokkaidô Ajnu-Asocio'.

 

1946 (syôwa21) pa ta Sipicar (Sizunai) or ta 'Hokkaidô-Ainu-Kyôkai' a=kar ruwe ne.
1946 (昭和21) パ タ シピチャ (静内) オ タ 北海道アイヌ協会 アカ ルウェ ネ。

1946(昭和21)年に、静内で北海道アイヌ協会ができました。
En 1946 en la urbeto Ŝizunai oni faras 'Hokkaidô Ajnu-Asocio'-n.

 

Oyapa ta Satporo(Sapporo) or ta Taikai an korka, ohonno nep ka ki ka somo ki.
オヤパ タ サッポロ(札幌) オ タ 大会 アン コカ、オホンノ ネ カ キ カ ソモ キ。

翌年に札幌で大会がありましたが、しばらく何もしないでいました。
En sekvanta jaro en la urbo Sapporo okazis la kongreso, sed dum longa tempo oni faradis nenion.

 

1960 (syôwa 35) pa ta Satporo or ta suy Taikai an ruwe ne.
1960 (昭和 35) パ タ サッポロ オ タ スイ 大会 アン ルウェ ネ。

1960(昭和35)年に札幌で再び大会がありました。
En 1960 ree en la urbo Sapporo okazis la kongreso.

 

1961 (syôwa 36) pa ta Taikai or ta 'Ainu' sekor a=ye itak or ta sabetu an kunak a=ramu p ne." sekor haweoka utar ka oka wa 'Hokkaidô-Utari-Kyôkai' sekor rehe a=tasa ruwe ne.
1961 (昭和36) パ タ 大会 オ タ アイヌ セコ アイェ イタ タ 差別 アン クナ アラム ネ。" セコ ハウェオカ ウタ カ オカ ワ 北海道ウタリ協会 セコ レヘ アタサ ルウェ ネ。

1961(昭和36)年に、大会で「アイヌという言葉は、差別があると思われていることばである。」と言う人もいて、北海道ウタリ協会という名前に代えました。
En 1961 en la kongreso iu diris, "Ŝajnas, ke la vorto 'Ajnu' estas diskriminacia." Tial oni ŝanĝis al la nomo 'Hokkaidô Utari-Asocio'.

 

48 pa an siran wa suy 'Hokkaidô-Ainu-Kyôkai' sekor rehe a=tasa ruwe ne.
48 パ アン シラン ワ スイ 北海道アイヌ協会 セコ レヘ アタサ ルウェ ネ。

48年経って再び「北海道アイヌ協会」という名前に代えました。
Kiam pasis 48 jaroj, ree oni ŝanĝas al la nomo 'Hokkaidô Ajnu-Asocio'.

 

Amerika or ta a=rayke King Bokusi anakne "Sunke anak ney ta pakno an pe ka somo ne. Tumi or wa oar nep ka a=kar eaykap." sekor hawean.
アメリカ オ タ アライケ キング牧師 アナネ "スンケ アナ ネイ タ パノ アン ペ カ ソモ ネ。トゥミ オ ワ オア カ アカ エアイカ。" セコ ハウェアン。

アメリカで殺されたキング牧師は、次のように言いました;「偽りは永遠に続かず、争いからは決してものは生まれない。」
La pastro King, kiu estis mortigita en Usono, diris jene; "Falsado ne daŭras eterne. Nenio ajn naskiĝas de batalo."

 

'Hokkaidô-Ainu-Kyôkai' or un Katô Rizityô ne itak eyam wa ene hawean hi; "Ainu, Utari ci=tasare hi wano tane pakno han-sêki an siran.
北海道アイヌ協会 オ ウン 加藤理事長 ネ イタ エヤ ワ エネ ハウェアン ヒ; "アイヌ、ウタリ チタサレ ヒ ワノ タネ パノ 半世紀 アン シラン。

北海道アイヌ協会の加藤理事長は、この言葉を大事にして、次のように言いました;「アイヌからウタリ、そしてまたアイヌと。半世紀かかりました。
La direktoro KATO de 'Hokkaidô Ajnu-Asocio' gravigas la vorton kaj diris jene; "Oni ŝanĝis Ajnuon en Utari, kaj ŝanĝis en Ajnuo. Tio bezonas duono de jarcento."

 

Ohonno maunmaun=as kusu usa okay pe c=esikarun ruwe ne.
オホンノ マウンマウナ クス ウサ オカイ ペ チェシカルン ルウェ ネ。

長い間翻弄されたゆえに、(この変更には)思いがたくさん詰まっています。
Pro longa vagado ni estas plena de pensoj pri la ŝanĝo.

 

Te wano aynu sekor a=ye itak k=eyam rusuy.
テ ワノ アイヌ セコ アイェ イタ ケヤ ルスイ。
これからはアイヌという言葉に誇りを持って進んでいきたい。
De nun mi fieru pri la vorto 'ajnu'.

 

Kaiin or un usa okay pe ye utar ka oka korka, KokurenKenri-Sengen a=kar wa kusu uweramuosma=an easkay kunak ku=ramu." sekor hawean.
会員 オ ウン ウサ オカイ ペ イェ ウタ カ オカ コカ、国連権利宣言 アカ ワ クス ウウェラムオマアン エアカイ クナ クラム。" セコ ハウェアン。

会員の中にもいろいろな意見があるかもしれないが、国連の権利宣言採択で機が熟したと思う。」
Troviĝas diversaj opinioj inter anoj, sed la ŝanco fariĝas matura pro adopto de la Deklaro pri Rajto de UNo.
 

2007 (heisei 19) pa 9 cup ta Kokuren 'Senzyûminzoku-no-Kenri-ni-kansuru-Sengen' kar wa Nihon or ta ne yakka tuyma mosir or ta ne yakka aynu patek ka somo ne, usa oka Senzyûminzoku kor kenri a=eyam etokus ruwe ne.
2007 (平成19) パ 9 チュ タ 国連「先住民族の権利に関する宣言」 カ ワ 日本 オ タ ネ ヤッカ トゥイマ モシ タ ネ ヤッカ アイヌ パテ カ ソモ ネ、ウサ オカ 先住民族 コ 権利 アエヤ エトク ルウェ ネ。

2007(平成19)年9月に、国連は「先住民族の権利に関する宣言」を作って、日本でも外国でも、アイヌや先住民族の権利が大切にされるようになりました。
En septembro 2007 UNo faras 'la Deklaron pri Indiĝenaj Rajto', kaj oni zorgas pri rajto de ajnuo kaj indiĝeno en Japanio aŭ eksterlandoj.

 

2008 (heisei 20) pa 5 cup ta Kyû-Hokkaidô-Utari-Kyokai (ne hi ta) sôkai or ta "Samormosir ta Utari sekor a=ye itak a=erampewtek. Caranke=an easkay kuni rametok a=kor kor rehe a=ye kuni p ne na." sekor haweoka utar ka oka wa rehe tasa kuni kewtumuositciwre ruwe ne.
2008 (平成20) パ 5 チュ タ 旧北海道ウタリ協会 (ネ ヒ タ) 総会 オ タ "サモモシ タ ウタリ セコ アイェ イタ アエラペウテ。カランケアン エアカイ クニ ラメト アコ レヘ アイェ クニ ネ ナ。" セコ ハウェオカ ウタ カ オカ ワ レヘ タサ クニ ケウトゥムオシッチウレ ルウェ ネ。

2008(平成20)年5月に、旧北海道ウタリ協会総会で「本州では、ウタリという言葉は 知られていない。権利を訴えることができるように、度胸を持って名乗るべきだ。」と言う人もいて、名前を変えることを決めていました。
En majo 2008 en la generala kunveno de la antaŭa asocio 'Hokkaidô Utari-Asocio' iu diris, "En la ĉefa insulo de Japanio, Honŝjuu, oni ne konas la vorton Utari. Por tio, ke ni postulu rajtojn, ni devas brave eldiri sian nomon.


[目次に戻る] [ホームページに戻る]